Spalio mėnesio antrojo sekmadienio Evangelija primena, kad nėra didesnės žalos žmogui, kaip kasdienis verkšlenimas ir nedėkingumas. Jėzus palyginimu primena, kad vynuogyno šeimininkas yra Dievas, vynuogynas – tai Dievo tauta, o vynuogyno nuomininkai yra to meto Izraelio politikos ir religijos vadai. Šis palyginimas apie vynininkus-nuomininkus, kurie žiauriai pasielgia su teisėtais šeimininko atstovais ir net pačiu šeimininko sūnumi, atvykusiu pasiimti savosios vaisių dalies, primena ir mums pareigą šių dienų pasaulio gyvenimo kelyje vengti bet kokios klastos ir nuodėmės šešėlio. Mūsų dėkingumo Dievui ženklas yra kasdienis ir vaisingas gyvenimas Evangelija, o visa tai susideda iš ryto ir vakaro maldos, kurių esmė yra dėkojimas ir nepaliaujamas Dievo malonių prašymas bei meldimas.
Yra gražus pasakojimas apie senovės karalių ir jo surengtą pokylį. Kai karalius ir jo svečiai susėdo pokyliui, staiga į menę įsiveržė valkata, atsisėdo prie vaišių stalo ir be jokių užuolankų pradėjo užkandžiauti. Užkandęs ir pasistiprinęs čia pat pasišalino. Šoko ištikti svečiai staiga atsitokėję pasiūlė karaliui siųsti raitelius surasti įžūlų ir nekviestą svečią bei griežtai jį nubausti, bet karalius čia pat atsiliepė: „Šis valkata man, žemiškam karaliui, nusižengė tik vieną kartą per savo gyvenimą, kai tuo tarpu jūs nusižengiate Dangaus Karaliui net tris kartus per dieną. Kai jūs sėdate prie vaišių stalo, nepakylate iki tol, kol neprikemšate savo pilvų iki soties. O kai pakylate nuo vaišių stalo, nesu girdėjęs nė vieno padėkos žodžio Dangaus Viešpačiui.“
Mes dažnai pamirštame, kad mūsų gyvenimo laimės pradžia yra kasdienis dėkingumas už pačias mažiausias gyvenimo smulkmenas. Jėzus aiškiai įspėja, kad Dievo karalystė bus atimta ir perduota tiems, kurie savo gyvenimu duoda ir mezga vaisių su dėkingumu.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
